Džiaugiamės, kad su bendraklase Elze Trubilaite ir  buvusia gimnazijos mokine Monika Žemaityte turėjome nuostabią progą išlįsti iš kasdienybės kiauto ir apsilankyti Strasbūre! Kelionę laimėjome jau seniai, beveik prieš du metus, tačiau dėl  pandemijos šį malonumą  teko atidėti vėlesniam laikui, o kaip sakoma: „Geriau dabar, negu niekada!“. Ankstų spalio 6-osios rytą pajudėjome iš Vilniaus ir leidomės į daug vilčių žadančią kelionę. Neslėpsiu, kelionė autobusu tikrai nebuvo pati maloniausia išvykos dalis, tačiau  pamatyti vaizdai ir išgyventos akimirkos nustelbė nemalonumus. Pirmasis sustojimas – Varšuva. Tai Lenkijos sostinė, miestas, išsaugojęs unikalų  istorinį ir kultūrinį palikimą. Sužinojome, kad Varšuva savo teritorijoje talpina 1,7 milijono gyventojų, kuriuos sugeba palepinti tiek akį džiuginančiais vaizdais, tiek ir darbo vietomis, nes Varšuvos pramoninėje teritorijoje  dirba maždaug pusė visų miesto gyventojų. Gaila, tačiau Lenkijos sostinėje ilgai neužsibuvome, nes  laukė dar ilgas, ilgas kelias. Turėjome galimybę aplankyti net du Vokietijos miestus – Veimarą ir Dresdeną. Abu šie miestai sužavėjo savo kultūrine įvairove. Mums labai  pasisekė, kad, atvykę į Veimarą, papuolėme į svogūnų mugę – vieną iš  pagrindinių šio miesto rudens švenčių ir likome nustebinti tuo,  kaip kasdien matomos ir naudojamos daržovės yra paverčiamos meno kūriniais  ir namų dekoracijomis. Dresdeną tyrinėjome pakankamai ankstyvą rytą, o darniai skambantys kelių  bažnyčių varpai tikrai pažadino iš miego. Na ir aišku, kaip be Strasbūro, juk tai pagrindinis mūsų kelionės tikslas! Keliavome į Europos parlamentą, kuriame  pakankamai produktyviai praleidome  laiką, tik reikėjo apie dvi valandas  išstovėti eilėje. Džiaugiamės, kad europarlamentaras Liudas Mažylis mums papasakojo apie Europos parlamento funkcijas, sudėtį ir kasdienybę. Prancūzija nebūtų Prancūzija, jeigu turistų nežavėtų savo romantiškais vaizdais, kuriuos išvysti galėjome vakare plaukdami kanalais, išraizgytais po visą Strasbūrą. Aplankėme  pagrindinį šio miesto traukos centrą – gotikinę Notre Dame katedrą, kuri privertė ne vieną aiktelėti ir, galvą į dangų iškėlus, sustingti bent kelioms minutėms. Sunku išsakyti visus kelionės įspūdžius, nes per  penkias dienas patyrėme visko ir tai nuostabu! Kiekviena kelionė ir išėjimas iš kasdienės rutinos yra kažkuo ypatingi. Atrandame naujų dalykų, susipažįstame su kitomis kultūromis, tiesiog palepiname savo akis gražiais vaizdais. Tikiu, kad šį žvarbų rudenį prie karštos arbatos puodelio dalinsimės širdyje gyvais prisiminimais ir įspūdžiais.

Linas Martinkėnas, III kl. mokinys