Vasaros šiluma dar lepina mus, dar daug spalvų aplink, tik vėjas išdykėlis drįsta priminti artėjantį rugsėjį- gainioja pavienius lapus. Apie rugsėjį dar nesinori galvoti. Mintimis dažnai grįžtame į prabėgusias vasaros dienas, į išleistuvių popietę Paliesiaus dvare, į šventę, vainikavusią dvylikos metų darbą, šventę, kvietusią ieškoti kitos mokymosi įstaigos, kitokios veiklos, šventę, tėvų dovanotą.

     Buvo toks pat gražus pavakarys kaip ir šios dienos, buvo šventinis šurmulys dvare, buvo direktorės, rajono mero, tėvų sveikinimai ir linkėjimai, o džiaugsmas maišėsi su grauduliu. Jaukus ir šventinis pasibuvimais su bendraklasiais, mokytojais, tėveliais, draugais, iškilminga dvaro aplinka ilgam liks atmintyje. Praėjo tik mėnuo - ir jau tapo aiškūs tolimesni keliai: dviese ketina kol kas padirbėti ir po to mokytis, tikiuosi matyti dirbančius kelionių agentu, veterinare, pasieniečiu, slaugytojos padėjėja, įvairiais informacinių technologijų specialistais, finansininke, teisininke, socialiniu darbuotoju, agroverslo technologu, kaip gimtąją kalbą mokančia prancūzų ir anglų kalbas, kūrybinių komunikacijų srities specialiste. Ne specialybė ar profesija nulemia mūsų vietą - gebėjimas pačiam būti laimingam ir greta esančius tokiais padaryti.

     Mano buvę( jau buvę...) auklėtiniai , džiaugiuosi su jumis buvusi. Prasmingų dienų, smagių mokslų, tikrų draugų kur bebūtumėte. Tikiu jūsų sėkme !

Buvusi auklėtoja O. Lukoševičienė