Renginiai / Galerija

Kovo 11-oji gimnazijoje

Lietuviškus žodžius į širdį susidėsiu,
Gražiai užklosiu pievų takeliu.
Ar dieną eisiu, ar nakty klajosiu –
Mane lydėsi žiburiu tyliu…

     Tą mažą žiburį kiekvienas lietuvis per visą gyvenimą nešasi savo širdyse iki paskutinio atodūsio, su meile, pagarba ir pasididžiavimu. Daug svarbių datų turi mūsų valstybė. Viena iš jų Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiandien mes drauge su visa Lietuva ir visais pasaulio lietuviais minime dvidešimt septintąsias Nepriklausomybės atgavimo metines. Šiam renginiui gimnazijos mokiniai pradėjo intensyviai ruoštis jau gerokai anksčiau. Mat, šį renginį sudarė dvi dalys: pirmoji – iškilminga dalis, antroji - proto mūšis, kuriame dalyvavo 8-III klasių mokiniai. Kovo 11-osios minėjimą vedė 8 klasės mokiniai Ernesta Paslauskaitė ir Povilas Trubila. Gražiomis eilėmis ir skambiomis dainomis buvo pašlovinta Lietuvos laisvė. Istorijos žinių varžytuvėse keturios komandos atliko vienuolika užduočių: atpažino asmenybes iš biografijos faktų, pademonstravo žinias apie Lietuvos Respublikos politinę sistemą, heraldiką ir kt. O paskutinė užduotis buvo kūrybinė, mokiniai kūrė eiles, susijusias su žymiomis istorijos datomis ar įvykiais. Varžytuvių pabaigoje komandos buvo apdovanotos saldžiais prizais. Tikime, jog tokie renginiai labiau įprasmina mokinių mokymąsi, skatina jų pilietiškumą, kūrybiškumą, padeda jaunajai kartai geriau suvokti savo tapatumą, puoselėja pasididžiavimo tautos praeitimi, jos unikalia istorija, jausmą.

Danguolė Bajarūnienė, istorijos vyresnioji mokytoja




Ankstesni įrašai


Kaziuko mugės akimirkos

Šimtadienio akimirkos

Karnavalo akimirkos

     Spalio 5 d. Vidiškių gimnazijoje buvo neeilinė diena. Mokytojų dienos proga gimnazijos abiturientai jau iš pat ryto sveikino mokytojus: kiekvieną iš jų pasitiko ir lydėjo iki mokyklos, siūlė pagalbą nešant daiktus. Visiems mokytojams susirinkus į gimnaziją, mokiniai juos plojimais palydėjo į aktų salę, kurioje laukė renginys.

     Pamažu mus palieka vasara – išplasnoja debesų sparnais, nubarstytais žiedais ir žolynais, išsineša šilumą, išvilioja paukščius. Nėra ribos, kuri ženklintų vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Tiesiog žemėn nukrinta geltonas lapelis, pievoje sužvilga voratinklių gijos, ima driektis baltas tirštas rūkas.