Šį rudenį dvyliktokai paskutinį kartą išvažiavo į mokyklinę ekskursiją. Balsuodami nusprendėme, kad keliausime į Dzūkiją. Susidėlioję maršrutą pamatėme, kad daugiausia laiko skirsime įdomiems, išskirtiniams žmonėms, lankysime jų darbo vietas bei apžiūrėsime sukurtus darbus.       

     Pirma „stotelė“ buvo Merkinės piramidė, kurios aura tikrai yra išskirtinė. 

     Tada skubėjome į labai įdomius profesionalių menininkų Aušros ir Tauro Česnulevičių kūrybos namus „Druskos studija“, kur apžiūrėjome druskos skulptūrų parodą, įvairių kurorto šaltinių druskas, išbandėme unikalų rankų darbo elektromobilį. Jaukioje šeimos studijoje patys kūrėme ir degėme „sūrius“ suvenyrus.   

     Kitas mūsų sustojimas buvo A. Česnulio skulptūrų parkas. Jo sodyboje esantys medžio drožiniai ar kompozicijos – tik dalis darbų, kuriuos autorius sukūrė per 42 metus. Kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstyta A. Česnulio drožinių ekspozicija. Už malūno – per dešimtmetį įkurtas parkas. Kupinas kūrybinės energijos menininkas nė dienos neleidžia laiko veltui, sodyboje esančių skulptūrų skaičius kasmet kinta. Drožėjo rankos medį prakalbina, jam suteikia žmogaus mintis, suteikia labai išraiškingas formas ir naują gyvybę. Visi Antano Česnulio darbai yra unikalūs, skirtingi, gyvybingi. Mums pasisekė, nes parke sutikome besidarbuojantį  ir  patį autorių. 

     Druskininkuose užsukę pavalgyti į kavinę prie lynų kelio, susigundėme išbandyti ekologinę transporto priemonę, kuri yra puiki pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Du dešimtviečiai keltuvai į kitą Nemuno pusę mus „nuskraidino“ per 7,5 minutes. Iš  45 metrų aukščio pro keltuvo langus tarsi nuo apžvalgos rato išvydome įspūdingus Druskininkų kurorto miškus, Nemuno upės vingius ir nuostabią miesto panoramą. Persikėlę Nemunu “netyčia” radom kartingus ir juos mielai išbandėme. Skubėjome į Grūto parką, kuris ten dar nebuvusiems paliko įspūdį. Temo, o planuose dar buvo likęs Liškiavos vienuolynas. Gaila, bet į vidų nepatekome. Paskutinė stotelė buvo Merkinės bokštas. Į jį lipome jau temstant, bet vaizdas buvo nuostabus: matėsi apšviesta Merkinės bažnyčia, besileidžianti saulė, kitoje pusėje mėnulis.  

     Graži ta mūsų Lietuva su savo gamta ir įdomiais, išskirtiniais žmonėmis… Smagu, kad mus kelionėje lydėjo mokyt. Z. Čičelienė, o vežiojo pats geriausias vairuotojas Rolandas. Ačiū jiems.

Ingrida Labuckienė, IV klasės auklėtoja