Spalio 18 dieną penktokai ir šeštokai kartu su mokytojais  Neringa Mudėniene ir  Gintaru Gruodžiu vyko į  nepaprasto grožio miestą – Anykščius.

     Pažintis su Anykščiais prasidėjo nuo A.Baranausko klėtelės, stovinčios A.Vienuolio-Žukausko sodybos kieme. Ši klėtelė – pirmasis memorialinis muziejus ne tik Anykščiuose, bet ir  Lietuvoje. Joje 24-erių metų poetas A.Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą ,,Anykščių šilelis’’. Mokiniai įdėmiai apžiūrėjo klėtelę, autentiškus A.Baranausko ir jo šeimos narių baldus, buities daiktus, knygas. Kartu su linksmu šilelio kankorėžiuku  žiūrėjome filmuką apie A.Baranausko gyvenimą, klausėmės muziejininkės pasakojimo apie A.Baranausko nuopelnus. Po pirmos pamokos skubėjome aplankyti rašytojo A.Vienuolio – Žukausko namą. Pagyrimo ir susižavėjimo  žodžių sulaukė šeštokės A.Garnevičiūtė, G.Grinkevičiūtė, B.Meilutė, A.Drobitova, A.Apyvalaitė ir R.Mačėnaitė, kurios muziejui padovanojo iliustracijas, nupieštas pagal perskaitytus A.Vienuolio kūrinius. Džiugu, kad A.Vienuolio- Žukausko muziejaus pirmame aukšte bus iškabinti iš mūsų mokinių darbai. Klausėmės muziejininkės pasakojimo apie rašytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą. Užlipę į antrą aukštą, apžiūrėjome kambarius, kuriuose viskas palikta taip, kaip paskutinę rašytojo gyvenimo minutę.  Muziejaus teritorijoje apžiūrėjome S.Petraškos akmens tapybos parodą ir nusifotografavome prie šiaudinių skulptūrų.

     Vėliau skubėjome į pamoką rašytojo Jono Biliūno tėviškėje. Klausydamiesi muziejininkės pasakojimo, sužinojome apie Jono Biliūno kūdikystę, vaikystę, sugrįžimus vasaromis į tėviškę, vienintelę paramą gyvenime – jo žmoną … Muziejininkei pasakojant, prieš mūsų akis iškilo balta katytė, liūdnomis akimis, menka ir drebanti nuo šalčio, beieškanti užuojautos žmoguje, šeimininkas, nušovęs Brisių, buvusį draugą ir ištikimą namų sargą, bėgantis nuo padaryto nusikaltimo, šešerių metų Joniukas, ganantis žąsis … Muziejininkės pasakojimas buvo toks įtaigus, kad privertė mokinius nuliūsti.

     Po pamokų stabtelėjome Anykščių kepyklėlėje, kurioje pasigardžiuodami ragavome šiltas bandeles ir parvežėm lauktuvių  - duonos su morkų gabaliukais. Vėliau nusprendėme nuvažiuoti ant Kalitos kalno ir išmėginti rogučių trasą. Stabtelėjome ant įspūdingo Lajų tako įamžinti Šventosios upės vagą ir rudeniškomis spalvomis pasipuošusį šilą.

     Taigi namo grįžome kupini įspūdžių, įgiję literatūrinės ir kultūrinės patirties ,,Lietuvos Atėnuose‘‘ ir puikiai praleidę laiką. Tariame nuoširdų ačiū gimnazijos direktorei Jūratei Sveikauskienei, išleidusiai į literatūrinę kelionę, ir vairuotojui Romui, kuris saugiai parvežė namo.

Neringa Mudėnienė, 5 klasės auklėtoja