Kalboje gimtojoj – tautos dvasia ir gyvybė
Gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena tuos laikus, kai carinė rusų valdžia represijomis buvo uždraudusi mūsų tautos brandą liudijančius ženklus – kalbą, knygą, spaudą. Jau daug metų turime laisvą žodį.
Tai svarbi data tautos ir valstybės istorijoje. Lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpis, trukęs 40 metų, – vienas išskirtiniausių lietuviškos knygos kelio istorijos puslapių. Gegužės 7 dieną I klasėje vyko pamoka, skirta šiam istoriniam įvykiui paminėti, kurios metu pirmiausiai prisiminėme žmones, kurie paliko mums žinių apie Lietuvą – jos praeitį ir jos gyvenimą iki mūsų laikų. Sužinojome, kad per visą spaudos draudimo laikotarpį buvo išleista daugiau kaip 4000 lietuviškų leidinių lotyniškomis raidėmis! 1883–1886 Prūsijoje (Ragainėje ir Tilžėje) leistas ir nelegaliai Lietuvoje platintas pirmasis visuomeninis politinis literatūrinis laikraštis „Aušra“. Išleista 40 numerių. Leidėjai, autoriai ir platintojai buvo aktyvūs tautinio judėjimo dalyviai. 1889–1905 spaudos draudimo laikotarpiu ir ją atgavus (iki 1906), leistas literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis „Varpas“. Tilžėje bei Ragainėje spausdintas „Varpas“ suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo procese. Visa tai skatina mūsų patriotizmą ir pagarbą gimtajai kalbai. Pamokoje, kurioje netrūko nei kalbų apie knygas, nei apie gimtosios kalbos branginimą, prisiminėme, kad mes buvome, esame ir būsime stiprūs ne tik kūnu, bet ir dvasia, jei gerbsime, branginsime, saugosime savo knygą bei gimtąją kalbą. Juk kalba yra pilietiškumo ir mūsų tapatybės dalis. Kalba bus tol, kol jos mums reikės... O Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena teišlieka viena reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime...
Pijus Kardelis, I klasės mokinys
padėkoti autoriui