Abiturientų paskutinio skambučio akimirkos
Renginiai / Galerija
Lietuvių liaudies patarlė: „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, geriausiai tinka gimnazijoje gegužės 21 dieną vykusiam renginiui, kadangi jo pavadinimas kinta kone kasmet: anksčiau buvusios dvi atskiros šventės – Sporto ir Šeimos – vėliau susijungė ir tapo viena Šeimos sporto švente, o jau bene antri metai ji virto į sveikatingumo ugdymo projektą „Sveikatiada“.
Gegužės 23 dieną gimnazijos aktų salė pasipuošė raidėmis. Tą dieną mažiausieji pradinukai – pirmokėliai – šventė „Abėcėlės“ šventę. Mažieji mokinukai norėjo parodyti savo tėveliams, kokie jie jau dideli – paaugę ne tik ūgiu, bet ir savo žiniomis bei darbais.
Gegužės 20 d. mokykloje II-IV klasių mokiniams vyko pamoka, skirta Vaižgantui paminėti. Pamokai ruošėsi III klasės mokiniai, kiti stebėjo, mokėsi ar kartojo literatūros kursą.
Minint Europos dieną nuo pat ryto gimnazijos koridoriuose buvo jaučiamas mokinių sujudimas ir neslepiamas smalsumas, nes į gimnaziją turėjo atvykti buvusi biologijos mokytoja Ieva Čičelytė kartu su keturiais imigrantais – Pabradės pabėgėlių priėmimo centro gyventojais.
Balandžio 30 dieną mūsų gimnazijoje vyko užsienio kalbų viktorina – konkursas ,,Veni Vidi Vici‘‘. Konkursas skirtas 8 – III klasių mokiniams ir jo tikslas – ugdyti mokinių bendradarbiavimo, iniciatyvumo, kūrybiškumo ir mokymosi mokytis kompetencijas, skatinti mokinių domėjimąsi užsienio kalbomis, ugdyti šalių, kurių kalbų mokiniai mokosi, kultūros, istorijos, meno pažinimą.
Balandžio 5 dieną Vidiškių gimnazijos pradinių klasių mokiniai mokėsi kitaip. Visa diena buvo skirta integruoto ugdymo veiklai „Mes mylime tave, Žeme!“. Jos metu mokiniai stengėsi plačiau pažinti supančią aplinką, ugdėsi pagarbą Žemei.
Skambant muzikai ir vandens lašeliui keliaujant jūromis, ežerais, kriokliais, į aktų salę rinkosi 7-III klasių mokinių komandos paminėti pasaulinės vandens dienos. Renginį pradėjo skaitovai Antuano de Sent Egziuperi žodžiais „Vanduo, tu neturi nei skonio, nei spalvos... tu esi pati aikštingiausia dievybė“.
Knyga – toks žmogiškas ir apčiuopiamas daiktas. O jeigu pažvelgtumėm giliau… žinių šaltiniu vadiname. Bet ar tiktai žinių? Dvasios atgaiva, gryniausia, skaidriausia versmė: geri – neatsigeri, kol gyvas, kol matai, kol girdi, kol suvoki...
Lietuviškus žodžius į širdį susidėsiu,
Gražiai užklosiu pievų takeliu.
Ar dieną eisiu, ar nakty klajosiu –
Mane lydėsi žiburiu tyliu…
