Rugsėjo 30-osios rytą, lydimi puikios nuotaikos, pajudėjome Zarasų link. Zarasuose buvo mūsų pirmoji stotelė ir pirmas numatytas aplankyti objektas – apžvalgos ratas (analogų Lietuvoje neturintis architektūrinis statinys Zaraso ežero pakrantėje). Pasigrožėję nuo tilto atsiveriančia įspūdinga panorama pajudėjome Rokiškio link. Nepraėjo nė valanda, o mes jau vėrėme Rokiškio dvaro duris. Dvare mus pasitiko gidė-muziejininkė, edukatorė Laima Skardžiuvienė, kuri vedė ekskursiją po dvarą. Be galo įdomaus, tikrai nenuobodaus ir intriguojančio pasakojimo vedini keliavome po dvaro menes gėrėdamiesi ten esančiomis vertybėmis, klausydami meilės istorijos, susipažindami su svarbiais istoriniais faktais. Baigusi ekskursiją po pagrindinius dvaro rūmus gidė Laima mūsų dar nepaleido, o pakvietė į šalia pagrindinių rūmų įrengtą garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožinių ekspoziciją. Penkiose muziejaus salėse pamatėme tai, ko neįmanoma nupasakoti ir sunku suvokti nepamačius gyvai. Gidės nuoširdaus ir šilto pasakojimo metu sužinojome L. Šepkos gyvenimo istoriją. Menininko kelias pripažinimo link buvo sunkus. Jo kūryba buvo nevertinama, jis visaip žeminamas, o galiausiai uždarytas psichiatrinėje ligoninėje. Atsitiktinumo dėka jam pavyko iš jos išeiti ir sukurti unikalias skulptūrines kompozicijas iš medžio, kurios ir eksponuojamos muziejuje. Nuvykite pasižiūrėti!

     Išėję iš Rokiškio dvaro rudeninių lapų nuklotu taku keliavome Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios link. Tai mūrinis, neogotikinės architektūros šedevras, pilnas paslapčių ir įspūdingų istorijų. Šiuo metu bažnyčioje eksponuojama Jono Pauliaus II-ojo skulptūra iš smėlio, kurią sukūrė skulptorius Albertas Danilevičius.

     Lankantis Rokiškyje sulaukėme pasiūlymų aplankyti visų rokiškėnų bei miesto svečių itin mylimą kavinukę „Pupelę“ bei tapytų langinių gatvę. Aplankėme, išragavome jų patiekalus, apžiūrėjome nuostabias Respublikos gatvės namų langines ir iškeliavome į Ilzenbergo dvarą.

     O Ilzenbergo dvaras mus pasitiko saulės apšviestomis ir rudens nudažytomis medžių viršūnėmis. Lydimi gidės apžiūrėjome didžiulę dvaro teritoriją, sužinojome jo įkūrimo istoriją, aplankėme Meilės salą, žaidėme žaidimus ir laimėjome per daug prizų (bent jau taip atrodė iš nustebusio ir išsigandusio darbuotojos žvilgsnio sužinojus, kiek užduočių spėjome atlikti). Dar mes dalyvavome dvaro produktų degustacijoje, braidžiojome kukurūzų labirinte ir išsimaudėme rudeninių lapų krūvoje. Štai tokia buvo mūsų kelionė!

Audronė Krikščionaitienė, III klasės auklėtoja